2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

L. Carcaterra "Pragaro Virtuvės Vaikėzai" 169 psl.

"Kaip smarkiai jis skyrėsi nuo to Džono, kurį pažinojau, to Džono, su kuriuo sykiu užaugome. Vilkinsonas padarė daugiau - ne tik jį sudaužė ir išprievartavo. Čia Džonas patyrė ne tik pažeminimą. Ši vieta jį palaužė, sudraskė į gabalus. Ji įsiveržė į minkščiausią kada nors mano pažinotą širdį ir iššlavė iš jos visus jausmus. Džono Reilio, kuris mūsų klubo būstinę paversdavo pasiklydusių kačiukų rojumi, neliko. Džonas Reilis, kuris vogdavo vaisius ir daržoves iš prekybos centrų sunkvežimių ir padėdavo juos prie ponios Andželos, senos invalidės be pinigų ir šeimos, būsto durų, mirė ir buvo palaidotas. Jį pakeitė Džonas Reilis, kuris nūnai stovėjo priešais mane, be menkiausios dvejonės užmušti žmogų."

žymės:

2 Comments:

Blogger Aurimas Nov. said...

Kas pirmas užmiršta, miršta. Regis, po to įvykio Carcaterra parašė tą auksinę mintį. Super kūrinys. :)

2009 m. gruodžio 1 d. 17:11  
Blogger Emilie. said...

Teisingai.
Iš tiesų nerealus. Daug minčių pamąstymui.

2009 m. gruodžio 1 d. 21:12  

Rašyti komentarą

<< Home