Laad je batterijen op.

"Gabriel: Falling is the last thing an angel feels."

Mistinės tematikos filmai mane žavėjo jau nuo vaikystės, nes tai buvo dalis mano viso įsivaizduojamo pasaulio, visi tie magai, vampyrai, angelai ir demonai. Apskritai (taip ir norisi rašyti 'aplamai', bet mane jau pamokė taisyklingo lietuvių kalbos vartojimo, tad privalau jo laikytis, nes egzai ir panašiai), myliu dalykus, kurių pilnai niekada nesuprasiu. Visi tie mistiniai dalykėliai gyvenimui prideda to elementaraus lengvumo, kai neprivalai į viską žiūrėti rimtai. Turbūt todėl jie ir traukia mane į savo raizginį, nes suvokiu, koks pasaulis yra ir turi būti rimtas, tačiau toli gražu, nenoriu, kad jis toks būtų.

Žodžiu, įsibėgėjęs ruduo mums teikia retą progą ir siūlo akies krašteliu pažvelgti į saulę. Smagiausia yra tai, jog ją aš galiu stebėti iki tol, kol ji nuspręs vietą užleisti mėnuliui. Namuose, per langą. Kai tėtis telefonu džiaugėsi dėl nepakartojamo oro, kurio taip godžiai kvėpė jo plaučiai, aš panorau, jog jis patylėtų. Kita vertus, tegu džiaugiasi, negu gaila?