Tiesiausias kelias.

Dažnai girdėdavau, jog pažinti save yra svarbu. Numodavau ranka, kaip į vieną iš tų dalykų, kurie minimi per dažnai, tačiau iki galo taip ir nepaaiškinami. Ir iš tiesų, savęs pažinimas - svarbus bendravimas su savimi. Juk jeigu nepažįsti savęs, tai kaip gali pažinti kitą?...
Būtent to dabar ir siekiu. Gal ir kvailokai skamba, bet niekaip nesuprantu, kokia asmenybė esu iš tiesų. Žinoma, lengva būtų žmogui, reginčiam mane kiekvieną dieną - "ji tokia, anokia...". Tačiau tame ir esmė, jog žvelgdama į žmones, jų akyse regiu, jog jie mane mato ne tokią, kokia esu. Atrodo, tuoj imsiu ir įrodinėsiu, jog man gyvenime kas nors paskirta. Ne, tiesiog aš savęs nemoku perteikti. Skirtingiems žmonėms esu skirtingas žmogus... Iš tiesų, tai slegia, bet ką daryti, jeigu nemoku elgtis kitaip? Kaip būti savimi?...
O dabar man iškilo proga suprasti save, proga, kuriai esu pasiryžusi, bet negaliu ja pasinaudoti. Turbūt kažkam nerealiai malonu iš manęs juoktis.
Sakoma, jog paauglystė - tai vakarėlių, naujovių, draugų metas. Man tai tiesiog nelengvas psichologinis išbandymas.