Re-arranged

Vakar buvo tokia diena, apie kurią jau gana ilgai svajojau.

Prieš koncertą (vis dar negalėjau tuo patikėti) susitikau su vienu žmogeliu. Prieš jam ateinant, mano tėtis graužėsi nagus ir vis kartojo, jog aš visokių nesąmonių prisigalvoju - "O gal jis maniakas?" Jeigu ir taip, tai jau labai mielas.
Žodžiu, apvaikščiojus visas pakampės ir krūmus ir atėjus laikui atsisveikinti, nenorėjau net važiuoti. Būtent tą akimirką būčiau koncertą iškeitusi į dar kelias valandas pasitrainiojimų. Bet neiškeičiau. O dėl to ir nepasigailėjau.
Įžengus į Siemens'ą, užplūdo tas pats adrenalino ir jaudinimosi mišinys, kaip ir prieš Linkin Park pasirodymą. Tik tą laimę dar labiau pakylėjo Ieva - suspaudė mane taip, kaip ir prieš dvejus metus. Ji visiškai nepasikeitusi, dėl to džiaugiausi ir taipogi spaudžiau ją savyje.
Koncertas... Šokinėjau ir taškiausi taip, lyg visą tą energiją būčiau kaupusi jau metus. Seniai taip šėlau ir klykiau: "Now I know why you wanna hate me 'cause hate is all the world has even seen lately!" Šiai priešpaskutiniai dainai (Take a Look Around) atsidaviau taip, jog paskutinei - Rollin' vos liko energijos. Taip pat išsitaškiau per savo mylimiausias: Counterfeit ir Re-arranged.
Buvo velniškai pikta ant tų žmonių, kurie kaip kelmai sėdėjo prilipę prie kėdžių per tokį nerealų koncertą. Net Fred'as prašė visų atsistoti ir paaukoti daugiau energijos. Tos energijos aš tikrai paaukojau, šiandien skauda gerklę, kaklą ir rankas, o ant kelėno didžiuojasi mėlynė, kurią man padovanojo prieš mane stovėjusi kėdė.
O Wes atrodė sumautai pribloškiančiai.

Dienos citata:

"Deja, Wes Borland sprendimas grįžti pas atgimusius Limp Bizkit labai nuvylė daugiausiai pasaulyje pudros ir tušo akims sunaudojantį vyrą Marilyn Mansoną."

P.S. MM naujo albumo kelios dainos tikrai neblogos. Po galais.

O aš ir vėl jaučiuosi gyva.