Išpažintis.

©2007-2009 ~BrokenFayth

Ar galima atlikti išpažintį ne bažnyčioje?

Šiandien taip ir padariau. Tačiau tokia ta išpažintis: mano paslaptį prieš tai jau žinojo vienas žmogus, kuris jau turbūt apie tai pamiršo, nes tai nebuvo itin svarbu, nes ta išpažintis buvo nusakyta ne tokiais žodžiais, kokiais aš šiandien su jauduliu širdyje šnekėjau. Tą paslaptį savyje nešiojausi dvejus metus ir visai neseniai supratau tos paslapties esmę, o tai privalėjau su kažkuo pasidalinti, su žmogumi, kuris, maniau, jog juoksis iš manęs, nes tai iš dalies ir yra labai juokinga. Iš vienos mano širdies pusės - taip, tačiau iš kitos - tik jausmas, jog tai absurdiška. Pasijutau, kaip iš banalaus televizijos serialo, kuriam buvo skirtas mažas biudžetėlis su kilniu tikslu - suvirpinti žiūrovų širdis. Mano širdis suvirpėjo, sveikinu, Tau, Gyvenime, pavyko.

Kol Omission bando mane įtikinti, jog tai - ne mano kaltė.