Nes taip likimas lėmė.

Kai mama kokį dešimtąjį kartą savo visiems sprendimams padėjo tašką ir viską užbaigė savo "bus taip, kaip likimas lems" teorija, aš jos paklausiau, ar ji, asmenybė gyvenanti tokiame mokslo ir technologijų pasaulyje, vis dar tiki kažkokiu likimu, kuris kiekvienam pasaulio žmogui yra numatęs paskirtį ar tikslą. Taip, žinoma tikiu, atsakė. Atrodo, jog viskas čia normalu, tačiau mano mąstymui koją pakišo faktas, jog Dievu ji netiki.
Susimąsčiau - kas iš viso yra tas likimas? Kiek žinau, daugiausia jis apsireiškia kiekviename pigiame žurnale, horoskopų skiltyje. Ten likimas lemia viską, tad visa tai būtų galima pavadinti "horoskopiniu" tikėjimu. Tokiu atveju tikėjimo dievas - Likimas.
Vis dėl to, kažkuo žmogus turi tikėti. Tikėjimas bet kokiam žmogui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, nes mintis, jog egzistuoja kažkas gero, kas tave saugo, net didžiausią nusivylimo akimirką padeda atsistoti ant kojų ir sugrįžti į senas vėžes. Pažvelkim tiesai į akis - tikėjimas jungia pasaulio tautas ir jas suvienija taikai vien dėl to, jog jie visi tiki į kažką tokio, kurio egzistavimas turbūt niekada nebus įrodytas arba iki galo paneigtas.