Tikra meilė.

Aš kaskart imdavau dainuoti, vos tik jis priliesdavo mane savo lūpomis. Rausvos ir visada šiltos. Kartais drebančios iš susijaudinimo ir mano vėsumos. Bet jis mane sušildydavo. Jutau jo šiltų pirštų šilumą, kuri pamažu sunkėsi į mane ir galiausiai mes tarsi susiliedavome. Vis labiau ir labiau. Vis karščiau ir karščiau... O mano balsas užgošdavo kambarį. Balsas, iš meilės jam.
Jis mane valdė ir aš paklusau jam.
Fleita.