"I wanna stay at home at the End of the World."

Būtų gera pasaulyje gyventi, jeigu žinotum, jog esi ypatingas. Kalbu ne apie tai, kai sugebėjai iš fizikos kontrolinio gauti dešimtuką (sveikinu tą, kuriam nors kartą tai pavyko. Mano atžvilgiu iš dalies jūs - jau ypatingas žmogus) ar kai mama tau šimtą kartų tau kartodavo, jog esi kitoks ir savaip ypatingas. Žinoma, gera pasijusti ypatingu ir tokiu būdu. Tačiau kaip pasijustum, jeigu vos gimęs tu išsiskirtum gabumais, mąstymu ir elgesiu, nuo kitų? Jeigu tu priklausytum kitai rasei ir su kitais tos rasės atstovais tau būtų lemta pakeisti pasaulį? Nepaprastas, kartoju, nepaprastas jausmas apimtų tave ir tūnotų visą gyvenimą. Galėtum į kitus žiūrėti kaip į žemesnius už save, o ir į tave būtų žiūrima kitaip. Pilnavertiškumo jausmas. Turėtum viską, ko galėtų trokšti bet kuris kitas Žemės gyventojas.



Jeigu dar nesupratote, kalbėjau apie mistiškuosius Indigo vaikus, kurie man nedavė ramybės, vos tik apie juos įdėmiau paskaičius. Manoma, jog Kūrėjo siųsti į Žemę tam, jog ji neatsiduotų apokalipsei, tam, kad būtų kažkas, kas sugebėtų ją išgelbėti. Nežinau, ar tai tiesa, ar ne, tačiau į smegenis pasėmus šiek tiek mistinės informacijos, kas kart suprantu, kiek daug Žemėje ir Visatoje dalykų mes neišmanome.

Tačiau iš tikrųjų, vis dažniau girdime apie vaikus, pasižyminčius išskirtiniais gabumais. Visai neseniai laidoje žiūrėjau apie septynerių metų berniuką, kuris nuo trijų metų sugebėjo pianinu sugroti pačius žinomiausius klasikos kūrinius vien tik pamatęs, kaip juos groja tėvas. Keisčiausia, kad berniukas net nemoka skaityti natų, tiesiog atsimena kiekvieną tėvo grotą klavišą ir jo sukeliamą garsą. Taip jis sugeba atkartoti kūrinius.

Kažkada seniau mačiau laidą apie berniuką, kuris vos išmokęs kalbėti, jau sugebėjo su tėvais susišnekėti keliomis pasaulio kalbomis, prieš tai jų net negirdėjęs. Tačiau, kiek atsimenu, jis mirė pasaulyje pragyvenęs vos septynerius metus. Juk visi ne kartą girdėjome, jog žmonės naudojasi tik 30% (ar kartais ne 33%, deja, tiksliai nepasakysiu) savo smegenų dalies. Gal šie Indigo vaikai gimsta mokėdami naudotis visu 100%, tačiau jų smegenys neatlaiko spaudimo? Mat ne kartą jau girdėjau apie jaunuosius genijus, kurie paliko pasaulį jaunystėje - daugiausia išgyvenę tik dvidešimt vienerius metus.

"Geriau jau gimt normaliam ir normaliai sau gyvent" - pasakė mano mama. Ir, turbūt, su ja sutinku. Nenorėčiau likti nesuprasta, jeigu kam nors papasakočiau savo gilias mintis apie žmonių egzistavimą, jų tikslą šiame pasaulyje ar panašiai. Turbūt jausčiausi ne tik velniškai ypatinga, bet ir sumautai vieniša.

O gal visos tos pranašystės, Indigo vaikai yra tik nesiliaujantis žmonių nusistatymas, jog kažkas turi nutikti jiems ir Žemei. Kol visi mes bandome perkąsti visus šiuos fenomenus, tik vienetai susimąsto apie tai, jog visus juos sukėlė jie patys, su savo godumu išsunkti iš Žemės viską, ką tik įmanoma ir nieko neduoti atgal.

Klaidžiodama ir ieškodama straipsnių apie Indigo vaikus, radau video, kuris skelbia, jog 2012 metų gruodžio 12 dieną vyks pasaulio pabaiga. Jeigu įdomu, galit pasižiūrėti čia. Asmeniškai, tokiais dalykais nesinori tikėt, nes jau ne antrą ir ne trečią kartą tokie dalykai pranašaujami. Bet jeigu tai - sumauta tiesa, tokiu atveju, aš pradedu kurti sąrašą dalykų, kuriuos turiu padaryti iki tos datos. Siūlau ir jums pradėt (juokauju).