Išpažintis.

©2007-2009 ~BrokenFayth

Ar galima atlikti išpažintį ne bažnyčioje?

Šiandien taip ir padariau. Tačiau tokia ta išpažintis: mano paslaptį prieš tai jau žinojo vienas žmogus, kuris jau turbūt apie tai pamiršo, nes tai nebuvo itin svarbu, nes ta išpažintis buvo nusakyta ne tokiais žodžiais, kokiais aš šiandien su jauduliu širdyje šnekėjau. Tą paslaptį savyje nešiojausi dvejus metus ir visai neseniai supratau tos paslapties esmę, o tai privalėjau su kažkuo pasidalinti, su žmogumi, kuris, maniau, jog juoksis iš manęs, nes tai iš dalies ir yra labai juokinga. Iš vienos mano širdies pusės - taip, tačiau iš kitos - tik jausmas, jog tai absurdiška. Pasijutau, kaip iš banalaus televizijos serialo, kuriam buvo skirtas mažas biudžetėlis su kilniu tikslu - suvirpinti žiūrovų širdis. Mano širdis suvirpėjo, sveikinu, Tau, Gyvenime, pavyko.

Kol Omission bando mane įtikinti, jog tai - ne mano kaltė.

Jis ir Jo laukimas bei viltis.

©2005-2009 =Crash1-TK

Dar vienas vilties kupinas žvilgsnis į pašto dėžutę ir - nieko. Nusivylimo banga nusmelkė Jį nuo galvos ligi kojų - tai jau tapo taip įprasta, lyg rutina, kuri jau Jo iš dalies nebestebino. Kaskart žvilgteldamas prieš tai pagalvodavo, jog, turbūt, ir vėl bus tuščia, tačiau pats nepajusdavo, jog nuo tokios minties lyg didžiulė priešprieša užgimdavo maža svajonė ir viltis, jog galbūt, tik galbūt, šiandien jį aplankys sėkmė ir sugniauš savo glėbyje.
To laiško jis laukė jau ilgai. Atsakymas turėjo nulemti jo tolesnį gyvenimą, sudaužyti arba išpildyti jo svajones. Tačiau jis tikėjo, jog Ji sutiks, Ji parašys ir jie vėl galės būti kartu. Ta svaigi laimė vėl grįš pas Jį, gyvenimas vėl įgaus spalvas ir viskas bus gerai. Vėl.
Laukimas ėmė pamažu naikinti tą viltį viduje: jeigu Ji negavo Jo laiško? Jeigu Ji taip Jo nekenčia, jog Jai ranka nepakilo net Jam atrašyti? O jeigu?... Daug galimybių ėmė gimti jo galvoje, tačiau ta vis dar neužgesusi viltis kaskart rasdavo pasiteisinimą ir tai jam padėjo ištempti iki ryto.
Viltis atgimė iš naujo, tik šįkart Jis juto, jog nuojauta neapgaus. Akies krašteliu pažvelgė į pašto dėžutę ir... O džiaugsme! Mažas, nedidukas, baltas, lyg sniegas, vokelis gulėjo jo delne. Jis su džiaugsmu ir susijaudinimu lėtai bandė jį atplėšti, bet Jam drebėjo rankos, o širdis virpėjo, jautėsi, lyg mažas vaikas. Ištraukus laišką iš vokelio, Jis galėjo prisiekti, jog užuodė Jos kvapą, jau jautė Jos rankas, kurios lietė ta menką, tačiau kartu tokį brangų laiškelį. Vos privertė pajudėti savo iš susijaudinimo sustingusias rankas ir išlankstė laišką. Išplėstos blizgios Jo akys įsmigo į šaltai baltą popieriaus lapą. Kojos nutirpo, Jis girdėjo savo širdies plakimą, kuris pamažu tapo ritmu, kuris skambėjo ausyse, kaip ir tas griežtu, smulkiu raštu parašytas žodis:

NE.

Aš ir mano Džiaugsmas.

Haulas!

Aš gyvenu, nepaisant visko, aš gyvenu.
Aš džiaugiuosi, nepaisant to, jog širdyje skauda ir kažkas ten draskosi.
Ramiau!
Savyje vadovauju aš.

"Pažiūrėk, koksai gyvenimas gražus!"

Dare to be Different.

©2008-2009 *meppol

Internete visur knibždantys paveikslėliai tema "Dare to be Different" mums vis kala į galvą, jog "išdrįstume būti kitokiais". Anot šio teiginio, būnant kitokiu nei visi, pasieksi daugiau: tave pastebės, išryškėsi minioje, žodžiu, būnant kitokiu, tave visi pamėgs. Susilieti su aplinkiniais, likti nustatytų minios standartų - tai blogis, tu turi būti kitoks. Kitoks kitoks kitoks.
Ką reiškia būti kitokiu? Išsiskirti išvaizda, mąstymu, judesiais? Ką reikia daryti, jog būtum kitoks, nei visi?
Apranga - vienas pagrindinių išskirtinumo aspektų. Privalai apsirengti kitaip: būk juodas, būk baltas, būk mėlynas, žodžiu, būk toks, koks gyvenime nenorėtum būti. Turi atrodyti taip, jog pro tave gatvėje praėję žmonės atsigręžtų atgal ir susikuždėtų, tai reiškia, jog atrodai kitaip. Atrodant kitaip, atkreipsi kitų "atrodančių kitaip" dėmesį ir gal tai bus naujieji kitokie tavo draugai.
Taip, norint išsiskirti, reikia draugų. Ne bet kokių - kitokių draugų ir, beje, kuo įvairesnių. Tačiau, draugų srityje išskirtinumo požymiui lįsti nedera: jeigu esi juodas, tavo draugai gali būti juodi, jeigu esi baltas, tavo draugai gali būti balti. Turbūt, susimąstei, kur čia esmė, juk visą tą laiką aiškinau, jog visi turi būti kitokie. Norint būti išskirtiniam, kartu turi būti ir neišskirtinis. Juk tai tavo draugai, o kitokie žmonės be draugų gyventi negali, jums trūksta vienas kito, kaip oro, skambinat vienas kitam naktim, kad išgirstumėt vienas kito balsą. Jūs - vienas kūnas, todėl jūsų apranga sutapti gali. Juo labiau apranga sutampa, tuo geresni draugai jūs esat. O supanašėjimas su draugais yra dar vienas laiptais link tobulo išskirtinimo.
Kitoks žmogus yra visiškai ne kitoks, jeigu jis neklauso kitokios muzikos. Ji turi būti kuo sunkesnė, kuo labiau žinomos ar kartais nežinomos grupės. Nesvarbu, jog klausant tos muzikos nori užmigti ir tuo pačiu tvoti baisaus vokalo savininkui veidan, prisimink, jog viskas dėl tobulėjimo. Dabar savo homepage puslapiu gali nustatyti svetaines kaip Wikipedia ar MusicBrainz, nes turi būti velniškai apsišvietęs apie savo mylimas grupes ir jų atliekamus muzikos stilius, nes sutikus naujų, dar nepažįstamų kitokių žmonių, turi būti apsišvietęs ir pasiruošęs kamantinėjimams.
Kitokie žmonės visada yra prieš ką nors nusistatę, pvz.: prieš aplinkos teršimą, prieš komerciją, prieš netoleravimą ir panašiai. Tačiau suradus objektą, kurį nori netoleruoti, privaloma susigalvoti keletą tikslių argumentų savo nuomonei pagrįsti, jeigu kartais kokia nors kitokia asmenybė su tavimi nesutiktų. Turi pasirodyti protingu ir apsišvietusiu, jog "nusodintum" savo pašnekovą. Šitaip įgysi pagarbą. Beje, jeigu nusprendei nusistatyti prieš komerciją, savo gyvenime nieko negali su ja sieti, pvz.: negali klausyti tokių grupių kaip Slipknot, Linkin Park ar Limp Bizkit, nes jie yra blogis, jie - komercija, taip pat negali lankyti mokyklos žurnalistų būrelio. Jeigu kas nors pagaus tavo gyvenime nors lašelį to dalyko, prieš kurį esi nusistatęs, visa tavo išsikovota pagarba išgaruos ir būsi išvadintas neišmanėliu. Mes juk to nenorim, tiesa?
Kitokių žmonių frazės, kaip "Kūryba - visas gyvenimas" ir sudaro visą jų pašnekesio dalį, nes kitoks žmogus turi kažką kurti: rašyti (eiles, apsakymus), groti muzikos instrumentu (gitara, pianinu) arba, dar geriau, susigalvoti išskirtiną hobį, kuriuo galės nustebinti savo kitokius draugus. Kitokie žmonės visada skelbia savo kūrybą, tad jeigu kur nors vieną jų aptiksi, privaloma parašyti kelių puslapių nuomonę, būtinai pašiepant/pagiriant autorių. Interpretacija - iš vieno sakinio išpešti penkis, taip pat būtina. Tobulos kūrybos nebūna, todėl būtina atrasti kabliuką, už kurio reikia užsikabinti ir suversti kūrėją žemėmis.
Taigi.
Pats laikas tapti kitokiu.