Braškės mane skriaudžia

Kaip gera žiūrėti vakare gerą filmą dviese su trintų braškių dubenėliu rankose...
M-hm. Filmą, beje, labai jau prastą, žiūrėjau viena. Braškės buvo nuostabios, kol nesugrūdus paskutinį "kąsnį" burnon, nepajutau skausmo pilve. Dievaži, jau antras kartas antrus metus iš eilės, kaip nuo braškių man ima skaudėti pilvą. Ne ne, šįkart į ligoninę nevažiuosiu. Kaip sakant, už skanias braškes reikia mokėti sava kaina (prikąsiu liežuvį ir nutylėsiu, jog už tas barškes turgelyje sumokėjau dvidešimt litų).
Gal tai ženklas, jog reikia pradėti vystyti savo auginimo sugebėjimus? Juk tai juokų darbas, ne kas kita! Įsmeigi mažą žalią kukštelį į žemę, kartas nuo karto palaistai ir... Viuolia! Vasarą sėdi apsikabinęs braškių kibirą! Viskas, pradėsiu sodinti. (kitais metais).
Beje, per (tuoj nueisiu į kpg pažiūrėsiu, kaip ten vadinosi... Nu nieko sau. Ištrynė.) kažkokią meno vakaronę mūsų mokykloje etnokulto mokytoja nuvėlė nerealų sakinį: "... tad gerai, jog atsimename meną, bei literatūrą. Štai, kokią dieną išsitrauksi knygą ir paskaitysi ją šiltą vasaros dieną prie medelio ar braškių krūmelio..." Įsivaizduojam: sėdi sau žmogus ant žemės, knyga rankose, saulė šviečia į veidą, žodžiu, viskas normaliai. Bet čia, kur buvęs, kur nebuvęs, šalia to žmogaus auga toks nupiepęs braškių krūmelis. Sėdėjau direktoriui prieš akis, bandžiau tvardytis, bet nebloga fantazija mano protas pasižymi, o ją papildžius mokytojos išraiškingiems žodžiams... Tiesiog nusijuokiau.

Privalėjau šitą nurašyt.

Christine Everheart: Mr. Stark! Christine Everheart, Vanity Fair magazine. Can I ask you a couple of questions?
Hogan: [whispers to Stark] She's cute.
Tony Stark: [whispers to Hogan] She's alright?
[turns around]
Tony Stark: Hi!
Christine Everheart: Hi.
Tony Stark: Yeah. Okay, go.
Christine Everheart: You've been called the Da Vinci of our time. What do you say to that?
Tony Stark: Absolutely ridiculous. I don't paint.
Christine Everheart: And what do you say to your other nickname, the Merchant of Death?
Tony Stark: That's not bad. Let me guess... Berkeley?
Christine Everheart: Brown, actually.
Tony Stark: Well, Ms. Brown. It's an imperfect world, but it's the only one we got. I guarantee you the day weapons are no longer needed to keep the peace, I'll start making bricks and beams for baby hospitals.
Christine Everheart: Rehearse that much?
Tony Stark: Every night in front of the mirror before bedtime.
Christine Everheart: I can see that.
Tony Stark: I'd like to show you firsthand.
Christine Everheart: [exasperated] All I'm looking for is a straight answer...
Tony Stark: [removing his shades] You see, my old man had a philosophy. Peace means having a bigger stick than the other guy.
Christine Everheart: That's a great line, coming from a guy selling the sticks.
Tony Stark: My father helped defeat Nazis. He worked on the Manhattan Project. A lot of people, including your professors at Brown, would call that being a hero.
Christine Everheart: And a lot of people would also call that war-profiteering. Have you ever lost an hour of sleep your whole life?
Tony Stark: I'd be prepared to lose a few with you.

Manau, pasakiau pakankamai.

Fanatikais mes gimę.

Tą dieną atsikėliau kaip į paprastą vergiją, užtinusiais paakiais, susitaršusiais plaukais. Tikėjausi per pamokas nugvelbti laisvą minutę ir paskaityti knygutę apie laimingą gyvenimą. Kėliausi į antrą pamoką visai neskubėdama, vis tiek n raidžių neparašys, istorijos trimestrai išvesti. Lėtai ėjau, nors jau vėlavau į pamoką. Mėgavausi muzika ir dviejų sekundžių rytiniu pasivaikščiojimu. Nugriebusi durų rankeną įkvėpiau oro - spektaklis prasideda. Teko susiraukti, nes prieš akis išniro būrelis klasiokų.
-Kur jūs einat?- po klausimo iš ausų išsitraukiau ausines, jog geriau girdėčiau.
-Gali eit kartu,- nusijuokė. -Išsiprašėm iš pamokų.
"No way!" Ne, rimtai, no way. Norėjau ramiai prasėdėt pamokose. Negana to, dar be reikalo kėliausi, o pagalvojus apie lovą, mintyse užsnūdau.
Paskutinė diena. Paskutinė, bet neypatinga.
Vienintelis žmogus, šiek tiek praskaidrinęs dieną, buvo Simona. Dvidešimt penkerių Simona, mano mamos darbuotoja. Gaila, jog ši nuostabi asmenybė negimė devyneriais metais anksčiau.

O šiandien Sandros gimtadienis. Manau, nupirkau jai nuostabią dovaną. :)

Norėčiau sugrūsti veidą į rankšluostį.

Rimtai rimtai.
Gražus budėjimas paskutinę savaitę, beveik visą laiką nusiplaunu, tad vargšės klasiokės vienos stoviniuoja. Kažin, kaip aš dar tuos parašus gaunu?
Kai kurios mokytojos tikrai gailesčio širdy neturi. Gražų gražiausiai: iš geo darėm kryžiažodį, iš kurio gausim pažymį į kitų metų pirmą trimestrą. Būtų juokinga, jeigu tai nebūtų nutikę man. Bet vis tiek buvo juokinga. Iš dalies.
Iš vis, nuo kada aš bloge savo dienas aprašinėt pradėjau?
Hm.
Keista.
Ir vėjas šiandien keistas. Vakar buvo šilta.
O šiandien ne.
Hm.
Hmmmmmmm...

anot internautės...

Kadangi nuo įkaitusio kavos puodelio dega rankos, sugalvojau perkelti jas ant klaviatūros ir parašyti kažką sau įdomaus. Genama "apmąstymų", naujų idėjų, įkvėpimo ir pagrinde - neturėjimo ką veikti, nusprendžiau aprašyti interneto platybių svetaines, be kurių galėčiau tuoj pat atjungti modemo kabelį.


6. kpg.lt

Taip, tai mano mokyklos internetinis puslapis. Kad ir kaip būtų keista, šią nuorodą suvedu kelis kartus per dieną. Beje, labai kilniu tikslu - pažiūrėti tvarkaraščio pakitimus. Ak, tas džiaugsmingas stryktelėjimas kėdėje pamačius, jog 1Gb langas.


5. hotmail.com

Visada smagu laukti elektroninio laiško tada, kai tarp "Gautų" niekada nerandi spam'o. Hotmail'as mano menką reikalavimą visada išpildo. Be to, atsijungus kiekvieną dieną Bing'as parodo vis kitokį paveikslėlį. Smulkus dalykėlis, bet šypseną ant veido užpaišo.


4. dA.com

Menas žmogui visada buvo ir bus antroji jausmų pusė. Šią meno įvairovę geriausiai perteikia deviantArt'as, kuris kimšte prikimštas tikrų menininkų kūriniais. Keletą valandėlių ten palandžiojęs pagaliau supranti, jog žmogus gali sukurti kažką tobulesnio net už save patį.


3. ahashare.com

Interneto vartotoju nevadinamas tas žmogus, kuris nesinaudoja visomis interneto galimybėmis ir sąžiningai nepiratauja. Kadangi aš, būdama tikra "internautė" ir piratautoja, turiu savo mylimą torrent'ų svetainę, kuri savo vaisiais dalinasi su visais nemokamų failų išalkusiais vilkais. Didžiąją siuntinių dalį sudaro filmai, tad kasdieną užsuku pažiūrėti, kokio darbo būtų galima užkrauti savo BitComet'ui.


2. imdb.com

Pasižymėdama menkučiu kino filmų maniakiškumu, su pasididžiavimu įrašau vieną naudingiausių svetainių - Internet Movie Database. Tai - visų filmų archyvų archyvas, saugantis kiekvieną smulkiausią informaciją apie visus pasaulio filmus. Žodžiu, tikras informacijos perlas.


Ir galiausiai....


1. last.fm

LAST'AS!
Svetainės dėka atradau dabartines savo mylimiausias muzikos grupes, susiradau bendraminčių, ginčijausi, juokiausi iš Twilight, pritariau, dergiau, mylėjau. Nepaisant keletos snobų, kuriems neužtenka apstumti kokią nors grupę, bet dar ir siekia savo blogą nuomonę įkišti ir kitiems, ši svetainė užima mano lankomiausių svetainių pirmą vietą.

Tebūnie taika, interneto vartotojai.

Strawberry Swing (II).

Jau pradedu jausti vasarą:

7.00 - kėlimasis.
7.20 - pusryčiai: košė/sumuštiniai/virtas kiaušinis.
7.50 - klausant muzikos ėjimas į mokyklą.
8.00 - pamokos.
8.01 - noras eiti namo.
8.02 - savarankiško rašymas.
8.25 - susimovimas.
8.45 - ėjimas lauk iš vieno kabineto į kitą.
8.45-8.55 - nuobodžiavimas.
8.55-9.40 - diskusija apie filmus, nuobodžiavimas.
10.02 - džiaugsmas, ėjimas namo.
10.10-10.54 - muzikos klausymas.
10.54 - braškių valgymas.
10.54-... - muzikos klausimas.

Yay.
(:

Jau saulė nusileido

Ir aš matau dvasias...
Jos šoka meilės šokį
Ir drasko tai mane.
Patrauk rankas, mieloji,
Mes - jau praeitis.
Nes dvasios man pasakė:
"Tau ji ne pirma".

Su Klaidom.

Kartais gyvenimas tampa permatomu vaiduokliu, kuris pirštais braukia per širdį ir žadina sąmonę prisiminti viską: laikus, kai susimoviau, kai mano sprendimai buvo neteisingi, kai mąsčiau egoistiškai.

Pastaruoju metu susimąstau, jog manyje yra vos dalis tikrosios savęs.
Mane visada laiko kažkuo kitu, kitaip supranta, kitaip žiūri.
Negalima nieko kaltinti, kol neapžvelgei abiejų pusių - mano ta tikroji dalis, kurią kažkada sugebu pritaikyti gyvenime.

"Ir aš be prasmės, lyg ne laiku pražydęs.
Su antsnukiu klouno, fejerverkais fone.
Kai aš pilnas, man sako, koks nuobodus tipas,
Kai aš tuščias, tada laiko žvaigžde..."