Net žodžiais sunku apsakyt, kaip širdy negera, net vieniša.
Kuprelis tikrai įdomi knyga, bet mane ji dar labiau smukdo žemyn į kančias...



Eisiu miegoti.





Gal susapnuosiu kai ką gražaus.

"Are you afraid to close your eyes?" "No, I'm afraid to open them". ~ The Blindness

Vakar norėjau pabėgti nuo vakarykščio sapno ir kuo greičiau atsikelti. Bet šiandien atmerkus akis man norėjosi verkti. Grįžti atgal.

Visada tikėjau, jog grožis žlugdo žmogų. Grožis niekada neišgelbės pasaulio, jis jį tik sunaikins.

Nebeprilaižysi.

Atrodo, jog per M-1 girdėjau, jog kaip švęsi Naujus Metus, taip visus tuos metus ir gyvensi. Nu tada nelabai pas manęs metai nusimato: pyksiuos su Aiste, vis kažkas į akį kris, neišsimiegosiu, šals kojos. Kitaip tariant, Tigriukas visad už kampo stovės ir lauks, kol aš nusisuksiu, kad galėtų man į nugarą nagus pagaląst.